2.19. Tas, kuris mano, jog šis gyventojas yra žudikas, ir tas, kuris mano, jog jis yra žudomas – abu jie iš tiesų nežino; nes jis nei žudo, nei yra žudomas.
Komentaras: „Tas, kuris jį laiko žudiku“ – tas, kuris šį gyventoją laiko žudiku, nežino teisingai. Priežastis ta, kad gyventojui nėra būdingas veikėjiškumas. Kaip bet kuris meistras, kad ir koks įgudęs, be įrankio negali atlikti jokio darbo, taip ir šis gyventojas be kūno pats nieko negali padaryti. Todėl tryliktajame skyriuje Viešpats yra pasakęs, kad visus veiksmus atlieka vien tik Prakriti (Gamtinė Pradinė Materija) – tas, kuris tai suvokia, suvokia gyventojo neveikėjiškumą (13.29). Prasmė ta, kad kūne nėra veikėjiškumo, tačiau šis gyventojas, tapdamas vienu su kūnu ir su juo susidarydamas ryšį, laiko save kūno atliekamų veiksmų vykdytoju. Jei jis nesusidaro ryšio su kūnu, tuomet jis nėra jokio veiksmo vykdytojas.
„Ir tas, kuris mano, jog jis yra žudomas“ – tas, kuris jį laiko žudomu, taip pat nežino teisingai. Kaip šis gyventojas nėra žudikas, taip pat jis nėra ir žudomas; nes jame niekada nevyksta joks kitimas. Tai, kame vyksta kitimas, kas yra kintama – t.y., kas yra gimimo ir nykimo objektas – tik tai gali būti žudoma.
„Abu jie nežino; jis nei žudo, nei yra žudomas“ – abu jie nežino, tai reiškia, kad tas, kuris šį gyventoją laiko žudiku, nežino teisingai, ir tas, kuris jį laiko žudomu, taip pat nežino teisingai.
Čia kyla klausimas: Ar tas, kuris šį gyventoją laiko ir žudiku, ir žudomu, žino teisingai? Atsakymas yra, kad ir jis nežino teisingai. Priežastis ta, kad šis gyventojas iš tikrųjų nėra toks. Jis nei yra naikintojas, nei yra naikinamas. Jis lieka amžinai ir nuolat toks pats, be jokio kitimo. Todėl dėl šio gyventojo neturėtų būti gedima.
Kadangi Arjūnos kontekstas yra karo, čia gyventojas apibūdinamas kaip neturintis nei žudymo, nei būties žudomu veiksmų. Tiesoje, jis yra visų veiksmų neturėtojas.
Ryšys: Atsakant į klausimą, kodėl šis gyventojas nėra žudomas, sakoma...
★🔗
