2.59. Netgi tam, kuris susilaiko nuo juslių objektų, objektai gali nutilti, tačiau jų skonis neišnyksta. Tačiau šiam tvirtos išminties žmogui netgi tas skonis išnyksta tiesiogiai patyrus Aukščiausiąją Tiesą.
Komentaras: „Juslių objektai pasitraukia nuo kūne gyvenančio susilaikančiojo, tačiau ne (jų) skonis.“ Asmuo susilaiko dviem būdais: (1) savanoriškai atsisakydamas maisto ar būdamas priverstas jo atsisakyti dėl ligos, ir (2) atsisakydamas visų juslių objektų ir sėdėdamas vienumėje, t.y. atitraukdamas juslis nuo jų objektų. Čia terminas „susilaikantis“ nurodo būtent praktikuojantįjį, kuris atitraukia savo juslis nuo jų objektų.
Ligoto žmogaus sąmonėje lieka ši mintis: „Ką aš galiu padaryti? Mano kūnui trūksta jėgų vartoti dalykus; aš esu bejėgis šiuo atžvilgiu. Bet kai pasveiksiu ir jėgos sugrįš į mano kūną, tada mėgausiuosi objektais.“ Taigi, skonio (prisirišimo) pojūtis išlieka jo viduje. Panašiai, kai juslės atitraukiamos nuo objektų, objektai nutyla, tačiau vidinis skonio pojūtis, malonumo iš objektų suvokimas, praktikuojančiojo viduje neišnyksta lengvai.
Tiems praktikuojantiesiems, kurie neturi natūralaus prisirišimo prie objektų ir turi intensyvų atsiribojimą, šis skonio pojūtis išnyksta netgi dvasinės praktikos stadijoje. Tačiau šis teiginys yra skirtas tiems praktikuojantiesiems, kurie yra įsitraukę į praktiką apgalvotai, bet be intensyvaus atsiribojimo; netgi atsisakę objektų, jų skonio pojūtis neišnyksta.
„Tačiau jam, netgi tas skonis išnyksta pamatant Aukščiausiąjį.“ Šiam tvirtos išminties žmogui skonio pojūtis išnyksta tiesiogiai patyrus Dievą. Nėra taisyklė, kad žmogus tampa tvirtos išminties žmogumi vien dėl to, kad skonio pojūtis išnyksta. Tačiau yra taisyklė, kad tapus tvirtos išminties žmogumi, skonio pojūtis nelieka.
Frazė „netgi tas skonis“ reiškia, kad skonio pojūtis gyvena praktikuojančiojo ego, jo „aš“-ybės jausme. Būtent šis skonio pojūtis įgauna grubią formą kaip prisirišimas. Todėl praktikuojantysis turėtų ištraukti šį skonį iš paties savo ego, galvodamas: „Aš esu be troškimų; puoselėti prisirišimą ar geismą nėra mano prigimtis.“ Tokiu būdu, ugdant be troškimų būseną ar turint ketinimą būti be troškimų, skonio pojūtis nelieka, o patyrus Aukščiausiąją Tiesą, skonis yra visiškai išnaikintas.
★🔗
