2.39. O Partha! Šis lygiaširdiškas intelektas tau jau buvo apreikštas anksčiau pažinimo keliu (Sankhja Joga). Dabar klausykis apie jį savanaudiško veiksmo kelio (Karmos Jogos) kontekste. Šiuo lygiaširdišku intelektu aprūpintas, tu išvengsi veiksmo grandinės.
**Komentaras:** Čia vartojamas žodis „tu“ (dabar) skirtas temų kontekstui atskirti, reiškiant, kad Sankhjos tema jau buvo išdėstyta anksčiau, o dabar išdėstoma Jogos tema. Žodis „eša“ (šis) čia nurodo į lygiaširdį intelektą, aprašytą ankstesniame šlokoje. Šis lygiaširdis intelektas buvo išsamiai aprašytas anksčiau Sankhja Jogoje (nuo vienuoliktos iki trisdešimtos šlokos). Kai tiksliai išsiskiria kūnas ir kūno gyventojas, patiriama savo pačio, savyje įsitvirtinusio būvio lygiaširdiškumas. Taip yra todėl, kad nelygybė atsiranda tik dėl prisirišimo prie kūno. Taigi, lygiaširdžio intelekto aprašymas Sankhja Jogoje jau yra išbaigtas. Dabar klausykis apie tą patį lygiaširdį intelektą Karmos Jogos kontekste.
Sakant „imam“ (šį), turima omenyje, kad šis lygiaširdis intelektas dabar bus aprašomas Karmos Jogos kontekste: kaip šis lygiaširdis intelektas pasiekiamas Karmos Jogoje? Kokia jo prigimtis? Kokia jo šlovė? Dėl šių punktų Viešpats paprašė klausytis apie šį intelektą Jogos kontekste.
„Kokiu intelektu aprūpintas, o Partha, tu išvengsi veiksmo grandinės“ – Ardžunos sąmonėje buvo baimė įsitraukti į nuodėmę kovojant (1.36, 45). Tačiau, anot Viešpaties, nuodėmė įsitraukiama tik dėl nelygaus intelekto (pritapimo ir priešiškumo) veiksmuose. Turint lygiaširdį intelektą, nuodėmės visai neįsitraukiama. Pavyzdžiui, pasaulyje vyksta daug nuodėmingų ir dorumų veiksmų, tačiau mes iš jų neįsitraukiame nei nuodėmės, nei dorybės; nes mes išlaikome lygiaširdiškumą jų atžvilgiu, tai yra, neturime jokio šališkumo, reikalavimo, prisirišimo ar priešiškumo jiems. Panašiai, jei tu išliksi aprūpintas lygiaširdžiu intelektu, šie veiksmai tau taip pat netaps grandine.
Šio paties skyriaus septintojoje šlokoje Ardžuna buvo paklausęs apie savo gerovę. Todėl Viešpats aprašo pagrindinę gerovės priemonę. Pirma, paaiškinęs Sankhja Jogos priemones, Viešpats stipriai pabrėžė pareiginio veiksmo atlikimą, sakydamas, kad kšatrijui nėra didesnės gerovės priemonės už teisingą karą (2.31). Tada Jis tarė, kad jei karas kovojamas lygiaširdžiu intelektu, nuodėmės neįsitraukiama (2.38). Dabar tas pats lygiaširdis intelektas kalbamas Karmos Jogos kontekste.
Karmos Jogis atlieka visus veiksmus dėl pasaulio gerovės – „Taip pat ir tu turėtum atlikti veiksmą siekdamas įtraukti pasaulį“ (Gita 3.20). Atlikdamas veiksmą dėl pasaulio gerovės, t.y., savanaudišku motyvu išsaugoti teisingą pasaulio tvarką, nukreipti žmones nuo neteisingo kelio ir įtraukti juos į teisingą kelią, lygiaširdiškumo pasiekimas tampa lengvas. Pasiekus lygiaširdiškumą, Karmos Jogis lengvai tampa laisvas nuo veiksmo grandinės.
Ši (trisdešimt devintoji) šloka puikiai tinka po trisdešimtąja šloka; ir ji turėjo būti patalpinta ten. Priežastis ta, kad šioje šlokoje aprašomos dvi disciplinos. Pirma, nuo vienuoliktos iki trisdešimtos šlokos buvo paaiškinta disciplina (lygiaširdiškumas) per Sankhja Jogą, o dabar paaiškinama disciplina (lygiaširdiškumas) per Karmos Jogą. Todėl aštuonių šlokų (nuo trisdešimt pirmos iki trisdešimt aštuntos) patalpinimas čia atrodo nenuoseklus. Nepaisant to, šių aštuonių šlokų patalpinimo priežastis yra ta, kad prieš kalbant apie lygiaširdiškumą Karmos Jogoje, būtina apibūdinti, kas yra pareiga, o kas – nepareiga. Ardžunai kovoti karą yra pareiga, o nekovoti – nepareiga – būtina apibūdinti šį dalyką. Todėl Viešpats ištarė minėtas aštuonias šlokas (2.31-38) būtent tam, kad apibūdintų pareigą ir nepareigą, o tada kalbėjo apie lygiaširdiškumą. Esmė ta, kad pirma, nuo vienuoliktos iki trisdešimtos šlokos, lygiaširdiškumas buvo paaiškintas per amžinojo ir neamžinojo aprašymą – kad amžinasis yra tik amžinasis, o neamžinasis – tik neamžinasis. Niekas negali to jokiu būdu pakeisti. Tada, nuo trisdešimt pirmos iki trisdešimt aštuntos šlokos, kalbant apie pareigą ir nepareigą, o nuo trisdešimt devintos šlokos pateikiamas lygiaširdiškumo aprašymas veiksmų sėkmėje ir nesėkmėje bei rezultatų pasiekime ir nepasiiekime, atsisakant nepareigos ir laikantis pareigos.
★🔗
