Ši Atmanas yra vadinama nepasireiškiančia, neįsivaizduojama ir nepakitusia. Todėl, žinodamas ją tokią, neturėtum liūdėti.

【Žodžių reikšmės】 अव्यक्तः (Avyaktaḥ) - nepasireiškęs, अयम् (Ayam) - šis (Aš), अचिन्त्यः (Acintyaḥ) - neįsivaizduojamas, अयम् (Ayam) - šis, अविकार्यः (Avikāryaḥ) - nekintantis, अयम् (Ayam) - šis, उच्यते (Ucyate) - yra sakoma, तस्मात् (Tasmāt) - todėl, एवम् (Evam) - taip, विदित्वा (Viditvā) - pažinus, एनम् (Enam) - šį, न (Na) - ne, अनुशोचितुम् (Anuśocitum) - liūdėti, अर्हसि (Arhasi) - privalai. 【Komentaras】 Aš nėra suvokimo objektas. Jį sunku pamatyti fizinėmis akimis. Todėl sakoma, kad Aš yra nepasireiškęs. Tai, kas matoma akimis, tampa minties objektu. Kadangi Aš negalima suvokti akimis, jis yra neįsivaizduojamas. Pienas, sumaišytas su pasukomis, keičia savo formą. Aš negali keisti savo formos kaip pienas. Todėl jis yra nekintantis. Taigi, suprasdamas Aš tokiu būdu, neturėtum liūdėti. Taip pat neturėtum galvoti, kad esi jų žudikas ir kad jie žūsta nuo tavo rankos.

**2.25.** Šis įkūnytas Savas (dehī) nėra jausmams pasireiškiantis, nėra mąstymo objektas ir yra vadinamas nepakitusiu. Todėl, žinant Savą tokį, neturėtų kilti sielvarto. **Komentaras:** 'Nepasireiškiantis Jis' – Kaip kūnas ir pasaulis suvokiami grubioje formoje, šis kūno gyventojas (śarīrī) nėra suvokiamas grubioje formoje; nes Jis yra neįtrauktas į grubiąją kūrybą. 'Neįsivaizduojamas Jis' – Protas, intelektas ir kt., nors ir nėra jausmų suvokiami, vis dėlto patenka į mąstymo sritį; tai yra, jie visi yra kontempliacijos objektai. Tačiau šis įkūnytas Savas nėra netgi mąstymo objektas; nes Jis yra neįtrauktas į subtiliąją kūrybą. 'Nepakitus Jis, kaip sakoma' – Šis įkūnytas Savas yra vadinamas nekeičiamu, tai reiškia, jog Jame niekada nevyksta net menkiausias pokytis. Visų priežastis yra Prakriti (Gamtinė Pradinė Būtis); net toje priežastinėje Prakriti vyksta modifikacijos. Tačiau šiame įkūnytame Save nėra jokios rūšies modifikacijų; nes Jis yra neįtrauktas į priežastinę kūrybą. Čia, dvidešimt ketvirtoje ir dvidešimt penktoje šlokose, per aštuonis epitetus – 'nedestruojamas', 'nedegus', 'netirpstantis', 'nedžiūstantis', 'nejudamas', 'nepasireiškiantis', 'neįsivaizduojamas' ir 'nepakitus' – šio įkūnyto Savo apibūdinimas pateikiamas per neigimą (neti neti). O per keturis epitetus – 'amžinas', 'visapusiškai prasiskverbęs', 'pastovus' ir 'pirmapradis' – apibūdinimas pateikiamas per teigimą. Tačiau iš tiesų, Jis negali būti apibūdintas, nes nėra kalbos objektas. Kaip gali kalba ir kt., kurios yra apšviestos to Savo, apšviesti patį tą Savą, kuriuo jos pačios yra apšviečiamos? Todėl šį Savą kaip tokį realizuoti ir yra pats Jo apibūdinimas. 'Todėl, žinant Jį taip, neturėtum liūdėti' – Todėl, žinant ar realizuojant šį įkūnytą Savą kaip nedestruojamą, nedžiūstantį, amžiną, pirmapradį, nepakitusį ir t.t., tuomet sielvartas tiesiog negali kilti. **Sąsaja:** Net jei kas laikytų įkūnytą Savą pakitusiu, o ne nepakitusiu (kas prieštarauja nustatytai tiesai), net ir tada sielvartas nėra pagrįstas. Šis punktas nurodomas kitose dviejose šlokose.