**2.45.** Vedos nagrinėja trijų gunų temas. O Arjuna, išsilaisvink iš trijų gunų, būk laisvas nuo visų dvilypumų, tvirtai įsikūręs amžinoje Aukščiausioje Savyje, nesigelek nei įgyti, nei išsaugoti ir būk atsidavęs vien Tik Aukščiausiajam.
**Komentaras:** „Traigunyavišaja vedah“ – Čia terminas „Vedos“ reiškia tą Vedų dalį, kuri aprašo tris gunas ir jų funkcijas, t.y., malonumų sritis, tokias kaip dangus. Šių žodžių tikslas nėra kritikuoti Vedas, o greičiau išaukštinti beaistrio būseno šlovę. Kaip ir aprašant stiklą šalia deimanto nėra siekiama kritikuoti stiklą, o pabrėžti deimanto šlovę, taip pat ir čia, noro orientuotos Vedų aspekto aprašymas yra tik siekiant atskleisti beaistrio būsenos didybę, o ne kritikai. Taip pat nėra taip, kad Vedos aprašo tik pasaulines veiklas, gimstančias iš trijų gunų. Vedos taip pat aprašo Aukščiausiąją Savastį ir priemones Jai pasiekti.
„Nistraigunjo bhavardžuna“ – O Arjuna! Atsisakyk troškimo pasauliu, kuris yra trijų gunų produktas, ir tapk nepasauliniu, t.y., pakilk virš pasaulio.
„Nirdvandvah“ – Norint pakilti virš pasaulio, itin būtina būti laisvam nuo dvilypių, tokių kaip traukimas ir atstūmimas ir pan., nes būtent jie yra tikrieji žmogaus priešai, t.y., jie įpainioja jį į pasaulį (Gita 3.34). Todėl būk laisvas nuo visų dvilypių. Kodėl Viešpats nurodo Arjunai tapti laisvam nuo dvilypių? Priežastis ta, kad dvilypiai sukelia apgaulę ir veda į įpainiojimąsi į pasaulį (Gita 7.27). Tik kada ieškotojas yra laisvas nuo dvilypių, jis gali atlikti atsidavimą tvirtai (Gita 7.28). Tapdamas laisvu nuo dvilypių, ieškotojas lengvai tampa išlaisvintas iš pasaulinių saitų (Gita 5.3). Laisvė nuo dvilypių pašalina nežinojimą (Gita 15.5). Būdamas laisvas nuo dvilypių, ieškotojas, net atlikdamas veiksmus, netampa surištas (Gita 4.22). Esmė ta, kad ieškotojo dvasinė praktika tampa tvirta tik būnant laisvam nuo dvilypių. Todėl Viešpats nurodo Arjunai tapti laisvam nuo dvilypių.
Kitas punktas: Jei pasaulyje yra prisirišimas prie bet kokio objekto, asmens ir pan., tai natūraliai atsiras atstūmimas kitiems objektams, asmenims ir pan. – tai yra taisyklė. Kai tai atsitinka, bus apleistas Dievas – tai taip pat yra atstūmimo forma. Tačiau kai ieškotojas išvysto meilę Dievui, tuomet nebus atstūmimo pasauliui; veikiau, bus natūralus atsiribojimas nuo pasaulio. Pirmasis šio atsiribojimo etapas bus tas, kad ieškotojas nejaus atstūmimo nepalankiose situacijose; vietoj to bus abejingumas. Po abejingumo ateina neutralumas, o po neutralumo – visiškas atsiribojimas. Visiškame atsiribojime traukimas ir atstūmimas yra visiškai sunaikinti. Jei subtiliai išnagrinėti šia seka, abejingume traukimo ir atstūmimo įspūdžiai lieka; neutralume traukimo ir atstūmimo egzistavimas lieka; bet visiškame atsiribojime nei įspūdžių, nei traukimo ir atstūmimo egzistavimas nelieka – yra visiška traukimo ir atstūmimo nebuvimas.
„Nitjasatvasthah“ – Priemonė būti laisvam nuo dvilypių yra ši: nuolat būk įsikūręs toje Aukščiausiojoje Savastyje, kuri yra amžina, visada esanti ir visur esanti.
„Nirjogakšemah“ – Nesigelek net įgijimo ar išsaugojimo; nes tiems, kurie yra atsidavę vien Man, Aš pats nešu jų įgijimo ir išsaugojimo naštą (Gita 9.22).
„Atmavan“ – Būk atsidavęs vien Aukščiausiajai Savastiai. Turėk tik Aukščiausios Savasties pasiekimą kaip savo tikslą.
**Ryšys:** Kas bus pasiekta tapus laisvam nuo trijų gunų, laisvam nuo dvilypių ir pan., yra paaiškinta sekančiame šlokoje.
★🔗
