**2.50:** Budžiu apdovanotas žmogus čia, gyvendamas šiame pasaulyje, atsisako tiek gerų, tiek blogų darbų. Todėl pasišvęskite jogai (pusiausvyrai), nes joga yra įgūdis veiksmuose.
**Komentaras:** „Buddhiyukto jahātīha ubhe sukṛtaduṣkṛte“ – Pusiausvyroje įsitvirtinęs žmogus atsisako gerų ir blogų darbų net ir būdamas gyvas; tai yra, geras ir blogas jo nelimpa, jis tampa nuo jų laisvas. Taip kaip šiame pasaulyje nuolat vyksta geri ir blogi darbai, tačiau jie neliečia visur esančio Aukščiausiojo Viešpaties, taip pat ir tas, kas nuolat išlieka įsitvirtinęs pusiausvyroje, neliečiamas nei gerų, nei blogų darbų (Gita 2.38).
Pusiausvyra yra tokia mokslas, kurio dėka žmogus, gyvendamas pasaulyje, gali išlikti visiškai nepririštas prie jo. Kaip ir lotoso lapas gimsta iš vandens ir lieka vandenyje, tačiau juo nesuteptas, taip pat ir pusiausvyra apdovanotas žmogus, gyvendamas pasaulyje, išlieka nepririštas prie jo. Gera ir bloga jo neliečia; tai reiškia, jis tampa atsietas nuo gero ir blogo.
Tiesoje, Savastis (sąmonė) iš prigimties yra laisva nuo gero ir blogo. Tik susiejus su nerealiais dariniais – kaip kad kūnas – atrodo, kad geras ir blogas prie jos limpa. Jeigu žmogus nesusieja save su šiais nerealiais dariniais, jis išliks nepririštas kaip dangus, ir geras bei blogas jo nelies.
„Tasmādyogāya yujyasva“ – Todėl pasišvęskite jogai; tai yra, nuolat išlikite įsitvirtinę pusiausvyroje. Tiesą sakant, pusiausvyra yra jūsų pati prigimtis. Todėl jūs esate amžinai ir nuolat įsitvirtinęs būtent pusiausvyroje. Tik dėl prisirišimo ir priešiškumo jūs nepatiriate tos pusiausvyros. Jeigu jūs ne visada būtumėte įsitvirtinę pusiausvyroje, kaip galėtumėte suvokti malonumą ir skausmą; juk šie du yra skirtingi. Kai jūs suvokiate šiuos du, jūs visada išliekate pusiausvyroje, nesvarbu, ar jie ateina, ar išeina. Suvokite šią pusiausvyrą.
„Yogaḥ karmasu kauśalam“ – Veiksmuose vien tik joga yra įgūdis; tai reiškia, išlikti pusiausvyroje tiek veiksmų sėkmės, tiek nesėkmės metu, tiek sulaukus, tiek nesulaukus jų vaisių – tai ir yra įgūdis veiksmuose. Veiksmuose, kurie yra gimimo ir nykimo dalykai, nėra nieko svarbiau už jogą.
Šiais žodžiais Viešpats neapibrėžė jogos; veikiau, Jis paskelbė jos šlovę. Jeigu šių žodžių reikšmė būtų suprasta kaip „Įgūdis veiksmuose vien yra joga“, kas būtų negerai? Jeigu priimtume tokią reikšmę, tai net vagystė, atlikta dideliu įgūdžiu ir atsargiai, taptų joga. Todėl toks aiškinimas netinkamas. Galima būtų sakyti, kad mes laikome joga tik nurodytus veiksmus, atliktus įgūdžiai. Tačiau laikantis tokios nuomonės, žmogus būtų surištas įgūdžiai ir su visais priedais atliktų veiksmų vaisiais, ir taip prarastų savo pusiausvyros būseną. Todėl čia tinkama priimti reikšmę „Veiksmuose vien tik joga yra įgūdis“. Priežastis ta, kad tas, kurio vidinė būtis išlieka pusiausvyroje atliekant veiksmus, nebus surištas nei veiksmais, nei jų vaisiais. Todėl išlikti pusiausvyroje atliekant veiksmus, kurie yra gimimo ir nykimo dalykai, yra tikrasis įgūdis, tikroji išmintis.
Kitas dalykas: dviejose prieš tai buvusiose šlokose ir šios šlokos pirmojoje pusėje kontekstas yra apie jogą (pusiausvyrą), o ne apie įgūdį. Todėl reikšmės „Veiksmuose vien tik joga yra įgūdis“ priėmimas taip pat logiškai atitinka kontekstą.
**Ryšys:** Dabar, pagrįsti ankstesnę šloką, Viešpats pateikia iliustraciją sekančioje šlokoje.
★🔗
