BG 2.66 — Sankhya Yoga
BG 2.66📚 Go to Chapter 2
नास्तिबुद्धिरयुक्तस्यचायुक्तस्यभावना|चाभावयतःशान्तिरशान्तस्यकुतःसुखम्||२-६६||
nāsti buddhirayuktasya na cāyuktasya bhāvanā . na cābhāvayataḥ śāntiraśāntasya kutaḥ sukham ||2-66||
नास्ति: not is | बुद्धिरयुक्तस्य: knowledge (of the Self) | न: not | चायुक्तस्य: and | भावना: meditation | न: not | चाभावयतः: and | शान्तिरशान्तस्य: peace | कुतः: whence | सुखम्: happiness
GitaCentral Lietuvių
Nesavaldančiam žmogui nėra savasties žinojimo, nesavaldančiam nėra meditacijos gebėjimo, nemedituojančiam nėra ramybės, o be ramybės, kur yra laimė?
English
Swami Gambirananda
Swami Adidevananda
Hindi
Swami Ramsukhdas
Sanskrit
Sri Ramanuja
Sri Madhavacharya
Sri Anandgiri
Sri Jayatirtha
Sri Abhinav Gupta
Sri Madhusudan Saraswati
Sri Sridhara Swami
Sri Dhanpati
Vedantadeshikacharya Venkatanatha
Sri Purushottamji
Sri Neelkanth
Sri Vallabhacharya
Detailed Commentary
**2.66:** Nes tam, kurio protas ir juslės nėra sulaikyti, nėra ryžtingo intelekto (vyavasāyātmikā buddhi); o be ryžtingo intelekto nekyla ir pareigos sąmonės. Be tokio jausmo žmogus neįgyja ramybės. Kaip gi gali būti laimingas tas, kuriam trūksta ramybės? **Komentaras:** [Čia kalba eina apie Karma Jogą. Karma Jogoje pirminė yra proto ir juslių sulaikymo praktika. Be atskiriančiojo sulaikymo troškimai neišnyksta. Be troškimo išnykimo nėra intelekto tvirtumo. Todėl Karma Jogos praktikuotojas pirmiausia turi sulaikyti protą ir juslis. Tačiau šis šloka kalba apie tą, kurio protas ir juslės nėra sulaikyti.] *'na asti buddhir ayuktasya'* — Tas, kurio protas ir juslės nėra sulaikyti, toks nesivaržantis (asaṁyamī) žmogus neturi ryžtingo, tvirto intelekto – įsitikinimo, kad „aš privalau pasiekti tik Dievo realizaciją“ (žr. pastabą 103.1). Priežastis ta, kad nesulaikęs proto ir juslių, jis lieka įsitraukęs į pasaulines malonumas ir daiktų kauptojimą, kurie yra gimimo ir nykimo dalykai. Kartais jis trokšta pagarbos, kartais malonumo ir patogumo, kartais turto, kartais juslių tenkinimo – taigi, jo viduje išlieka įvairiausi troškimai. Todėl jo intelektas nėra vienareikšmės paskirties. *'na ca ayuktasya bhāvanā'* — Tas, kuris neturi ryžtingo intelekto, neturi ir tokio jausmo: „Aš privalau vykdyti tik savo pareigą ir atsisakyti troškimo rezultatų, prisirišimo, geismo ir pan.“ Tokio jausmo nebuvimo priežastis yra tvirto tikslo stoka. *'na ca abhāvayataḥ śāntiḥ'* — Tas, kuris nėra atsidavęs savo pareigai, negali įgyti ramybės. Pavyzdžiui, jei sādhu, mokytojas, brāhmaṇa, kṣatriya, vaiśya, śūdra ir kt. nėra atidūs savo pareigoms, jie neįgyja ramybės. Priežastis ta, kad pats netvirtumas vykdant pareigas sukelia nerimą. *'aśāntasya kutaḥ sukham'* — Kaip gali būti laimingas tas, kuris yra neramus? Priežastis ta, kad jo širdyje nuolatos siautėja nerimas. Net jei jis iš išorinio pasaulio įgyja palankiausius malonumus, jo širdies nerimas negali būti pašalintas, tai reiškia, kad jis negali būti laimingas. **Ryšys:** Priežastis, kodėl nesivaržančio žmogaus intelektui trūksta tvirto ryžto, yra paaiškinama sekančioje šlokoje.