2.67. Nes kai protas seka net ir vienai blaškantisiai juslei, tas protas, kaip vėjas, nuneša žmogaus išmintį, lyg valtį vandenyse.
Komentaras: Šis žmogaus gimimas įgyjamas vien tik Dievo pažinimui. Todėl tvirta žmogaus užsibrėžta nuostata turėtų būti: „Aš privalau pasiekti tik Dievą, kad ir kas beįvyktų.“ Kai tikslas tvirtas, malonumų svarba ieškotojo ego išblunka. Praradus tą svarbą, ryžtingasis intelektas (vyavasāyātmikā buddhi) tampa tvirtu. Bet kol tas ryžtingasis intelektas dar nėra sustiprėjęs, kokia yra jo būsena? Tai ir yra čia aprašoma.
Kai ieškotojas veikia veiksmų lauke, juslių objektai neišvengiamai pasirodo prieš jį. Tarp jų, kuri juslė išvysto prisirišimą prie savo objekto, ta juslė verčia protą tapti jos pasekėju, patraukia protą kartu su savimi. Dėl to protas pradeda mėgautis to objekto malonumu, t. y. protas patiria malonumo jausmą, joje atsiranda troškimas mėgautis; protas įsipainioja į tą objektą, jo svarba įsitvirtina. Pavyzdžiui, valgant, jei patiriamas tam tikras skonis, skonio juslė prie jo prisiriša. Prisirišus, skonio juslė patraukia protą kartu, ir protas ima džiaugtis ir mėgautis tuo skoniu.
Kai objekto svarba įsitvirtina protelyje, būtent tas protas nuneša ieškotojo išmintį, t. y., vietoj pareigingumo sąmonės, ieškotoje atsiranda troškimas mėgautis. Dėl šio troškimo mėgautis, ryžtingasis intelektas — „aš privalau pasiekti tik Dievą“ — nebelieka ieškotojo. Nors tokiai analizei prireiktų laiko, intelektas pakrypsta akimirksniu; t. y., tuo momentu, kai juslė verčia protą tapti jos pasekėju, protelyje iškyla troškimas mėgautis ir tą patį akimirką intelektas yra nugalimas.
Kaip ta išmintis yra nunešama, paaiškinta pavyzdžiu: Lyg vėjas nuneša valtį vandenyse, taip ir protas nuneša intelektą. Pavyzdžiui, žmogus valtimi kerta upę arba vandenyną, kad pasiektų savo tikslą. Jei tuo metu pučia priešingas vėjas, tas vėjas nuneša valtį nuo tikslo. Panašiai, ieškotojas, įsėdęs į ryžtingo intelekto valtį, kerta pasaulio egzistavimo vandenyną ir juda link Dievo. Tuomet viena juslė, kuri verčia protą tapti jos pasekėju, būtent tas protas nuneša intelekto valtį, t. y., nukreipia ją link pasaulio egzistavimo. Dėl to ieškotojas išvysto malonumo jausmą objektuose ir svarbos jausmą naudingiems pasaulio daiktams.
Vėjas trikdo valtį dviem būdais: jis nukreipia valtį nuo kelio arba ją panardina į vandenį. Tačiau jei yra įgudęs vairininkas, jis paverčia vėjo veiksmą palankiu, kad vėjas negalėtų nukrypti valties nuo kurso; priešingai, jis padeda pasiekti tikslą. Panašiai, protas, tapęs juslių pasekėju, trikdo intelektą dviem būdais: jis nuslopina pasišventimą Dievo pažinimui, sukurdamas troškimą mėgautis, arba sukelia žlugimą, įtraukdamas į draudžiamus malonumus. Tačiau tam, kurio protas ir juslės yra kontroliuojami, protas netrikdo intelekto; priešingai, jis padeda pasiekti Dievą (2.64-65).
**Ryšys:** Ankstesniame šlokoje buvo nurodyta priežastis, kodėl nedisciplinuotas žmogus neturi ryžtingo intelekto. Dabar, norint apibūdinti disciplinuoto žmogaus būseną, yra kalbamas tolesnis šlokas.
★🔗
