„Išvydęs šiuos giminaičius sustojusius rikiuotėn, o Krišna, trokštančius kovos...“ – Vardas „Krišna“ buvo labai mielas Ardžunai. Ši kreipimosi forma Bhagavad Gitoje sutinkama devynis kartus. Jokia kita Viešpaties Šri Krišnos kreipimosi forma nėra vartojama tiek kartų. Taip pat ir vardas „Partha“ buvo labai brangus Viešpačiui, kalbant apie Ardžuną. Todėl Viešpats ir Ardžuna vartojo šiuos vardus savo tarpusavio pokalbiuose, ir šis faktas taip pat buvo gerai žinomas žmonėms. Iš šios perspektyvos Sandžaja paminėjo vardus „Krišna“ ir „Partha“ Gitos pabaigoje: „Ten, kur yra Krišna, Jogos Viešpats, ir ten, kur yra Partha, lanko valdytojas...“ (18.78).
Anksčiau Dhritaraštra pasakė: „susirinkę kartu, trokštantys kovoti“, ir čia Ardžuna taip pat sako: „trokštančius kovos, sustojusius rikiuotėn“; tačiau jų perspektyvose yra didelis skirtumas. Dhritaraštros požiūriu, Duryodhana ir kiti yra *mano* sūnūs, o Yudhišthira ir kiti yra Pandu sūnūs – toks yra skirtumas; todėl Dhritaraštra ten vartojo terminus „mano sūnūs“ ir „Pandu sūnūs“. Tačiau Ardžunos požiūriu tokio skirtumo nėra; todėl Ardžuna čia sako „giminaičiai“, o tai apima žmones iš abiejų pusių. Potekstė ta, kad Dhritaraštra jaučia baimę ir sielvartą dėl savo pačių sūnų žūties karo metu; tačiau Ardžuna sielauja su abipusės giminių žūties nuojauta – kad ir iš kurios pusės kas žūtų, jie vis tiek yra mūsų giminaičiai.
Iki šiol žodis „matydamas“ pasirodė tris kartus: „Išvydęs Pandavų kariuomenę...“ (1.2), „Išvydęs Dhritaraštros sūnus sustojusius rikiuotėn...“ (1.20) ir čia „Išvydęs šiuos giminaičius...“ (1.28). Šių trijų reikšmė ta, kad Duryodhanos matymas išliko vienareikšmis, t.y., Duryodhanos jausmas buvo vien tik karinis; tačiau Ardžunos matymas tapo dvilypis. Pirma, išvydęs Dhritaraštros sūnus, Ardžuna, kupinas narsos, stoja į kovą, paimdamas savo lanką; o dabar, išvydęs savo giminaičius, jį apima bailumas, jis atsitraukia nuo karo, ir lankas krenta iš jo rankų.
„Mano galūnės silpsta... ir mano protas tarsi svaigsta“ – Ardžunos sąmonėje kyla nerimas ir sielvartas dėl būsimų karo pasekmių. To nerimo ir sielvarto poveikis krinta ant viso Ardžunos kūno. Tą patį poveikį Ardžuna aprašo aiškiais žodžiais: kiekviena mano kūno dalis – rankos, kojos, veidas ir pan. – silpsta! Burna išdžiūsta, todėl net sunku kalbėti! Visas kūnas dreba! Visi kūno plaukai stovi šypsen, tai reiškia, kad visas kūnas apėmęs šiurpas! Tas Gandivos lankas, nuo kurio stygos žingsnio priešai apimami siaubo, tas pats Gandivos lankas šiandien krenta iš mano rankos. Odoje, visame kūne, jaučiamas deginimas. Mano protas sutriinka, tai reiškia, kad aš net negaliu suvokti, ką turėčiau daryti! Čia, šiame mūšio lauke, aš tampačiau net nesugebantis stovėti ant karo vežimo! Atrodo, aš krisiu be sąmonės! Tokiame pražūtingame kare net stovėjimas čia atrodo kaip nuodėmė.
**Jungtis:** Ankstesniame šlokoje aprašęs aštuonis sielvarto požymius savo kūne, Ardžuna dabar, žvelgdamas iš būsimų pasekmių ženklų perspektyvos, nurodo netinkamumą kariauti.
★🔗
