**2.32.** „Šis karas, kuris savaime jums atėjo, taip pat yra atviras dangaus vartai. O Prithos sūnau, tie Kšatrijos yra itin palaiminti, kurie įgyja tokį karą.“
**Komentaras:** Paaiškinimas – „Yadṛcchayā copapannaṁ svargadvāramapāvṛtam“ – Kai Duryodhana lošė kauliukais su Pāṇḍavais, jis buvo nustatęs sąlygą, kad jeigu šie pralaimės, turės iškęsti dvylikos metų tremtį miške ir vienus metus gyventi nepažįstamais. Po tryliktų metų jie gaus savo karalystę atgal. Tačiau jeigu jie bus atpažinti tais metais, kai gyvena nepažįstamais, turės iškęsti dar dvylika metų tremties miške. Pralaimėję lošimą, Pāṇḍavai pagal sąlygą atliko dvylikos metų tremtį ir vienus metus gyveno nepažįstamais. Po to, kai jie pareikalavo savo karalystės, Duryodhana pareiškė, kad neduos jiems net žemės, lygios adatos smaigalio, be karo. Net ir tada, kai Duryodhana tai pasakė, iš Pāṇḍavų pusės buvo kartojamai siūlomos taikos iniciatyvos, tačiau Duryodhana su jais taikos nepriėmė. Todėl Viešpats sako Ardžunai, kad šis karas savaime atėjo pas tave. Kšatrijos didvyriui, kuris žūva kovingai tokiame teisingame kare, kuris atėjo savaime, dangaus vartai lieka atviri. „Sukhinaḥ Kṣatriyāḥ Pārtha Labhante Yuddhamīdṛśam“ – Tie Kšatrijos, kurie įgyja tokį teisingą karą, yra itin palaiminti. Čia juos pavadinti „palaimintais“ reiškia, kad laimė, glūdinti savo pareigą atliekant, nerandama mėgaujantis pasaulietiniais malonumais. Net gyvūnai ir paukščiai patiria pasaulinių malonumų laimę. Todėl tie, kurie įgijo galimybę atlikti savo pareigą, turėtų būti laikomi labai palaimintais.
**Ryšys:** Kituose keturiuose šlokose aprašomos kovoti atsisakiusio pasekmės.
★🔗
