Kaip žmogus, gavęs didelį, iš visų pusių pilną vandens telkinį, turi tiek pat reikalo mažoms duobėms su vandeniu – tai yra, jokio reikalo – taip ir Brahmaną pažįstantis, Vedų ir šventųjų raštų esmę suprantantis, turi tiek pat reikalo visoms Vedoms – tai yra, jokio reikalo.
Paaiškinimas: „yāvān artha udapāne sarvataḥ samplutodake“ – Kai žmogus įgyja didelį, visiškai pilną, švarų ir skaidrų iš visų pusių ežerą, jis visiškai nebeturi jokio poreikio mažiems vandens telkiniams. Priežastis ta, kad jei rankos ir kojos plaunamos mažame vandens telkinyje, vanduo užteršiamas ir tampa netinkamas maudymuisi; jei jame maudomasi, tas vanduo tampa netinkamas drabužiams plauti; o jei jame plauti drabužiai, tas vanduo tampa netinkamas gerti. Tačiau įgijus didelį ežerą, net atlikus jame visas veiklas, jokio skirtumo nėra – tai yra, jo švarumas, skaidrumas ir šventumas išlieka lygiai tokie patys kaip ir buvę.
„tāvān sarveṣu vedeṣu brāhmaṇasya vijānataḥ“ – Panašiai ir tiems didiesiems būtybėms, kurios pasiekė Aukščiausiosios Savasties esmę, visi vertingi darbai, minimi Vedose – tokie kaip aukojimai, dosnumas, asketizmas, piligriminės kelionės ir įžadai – jiems nebeturi jokio tikslo. Tai yra, tie vertingi darbai jiems tampa kaip maži vandens telkiniai. Panaši analogija pateikiama vėliau, septiasdešimtajame šlokoje: tas išmintingasis šventasis yra toks pat gilus kaip vandenynas. Kad ir kiek gėrybių atsirastų prieš jį, jos negali sukelti jam jokio sutrikimo.
Čia frazė „brāhmaṇasya vijānataḥ“ nurodo tą didžią asmenybę, kuri pažįsta Aukščiausiosios Savasties esmę ir taip pat pažįsta Vedų bei šventųjų raštų esmę.
Sakant „tāvān“, turima omenyje, kad pasiekus Aukščiausiosios Savasties esmę, jis tampa laisvas nuo trijų gunų. Jis tampa laisvas nuo dvilypumo, tai yra, prisirišimų ir priešiškumo jam nelieka. Jis įsitvirtina amžinojoje esmėje. Jis tampa laisvas nuo įgijimo ir išlaikymo – tai yra, jis net nebesilaiko minties, kad kažkas turėtų būti įgyta ar kad įgytas dalykas turėtų būti saugomas. Jis amžinai yra atsidavęs vien tik Aukščiausiajam Viešpačiui.
Jungtis: Trisdešimt devintojoje šlokoje Viešpats įsakė Arjunai klausytis apie pusiausvyrą (samatā). Dabar, tolesnėse šlokose, Jis moko jį veiksmų, kad tai pasiektų.
★🔗
