**Šventasis Viešpats tarė (Komentaras p. 38.1)** – O Arjuna! Iš kur ši bailumas atsirado tau šiuo lemtingu momentu? Jis nėra garbingųjų mėgstamas, neveda į dangų ir nesuteikia šlovės.
**Komentaras:**
**2.2. Paaiškinimas** – 'Arjuna' – Šio vardo paminėjimo tikslas yra nurodyti, kad jis turi tyrą, nesuteptą vidinę širdį. Todėl nešvarumo – bailumo – atsiradimas jo prigimtyje yra visiškai prieštaringas. Tada kaip tai gali jo liesti?
'Kutastva kashmalam idam vishame samupasthitam' – Išreikšdamas nustebimą, Viešpats sako Arjunai, kad tokioje karo aplinkoje tavyje turėjo kilti narsa ir entuziazmas, bet iš kur šis bailumas atsirado tau šiuo netinkamu laiku!
Nustebimas pasireiškia dviem būdais – dėl savo pačio nežinojimo ir tam, kad pažadintų kitą. Viešpaties kalbėjimas su nustebimu čia yra vien tik tam, kad pažadintų Arjuną, kad Arjunos dėmesys nukreiptųsi į jo pareigą. Žodžio 'Kutah' (iš kur) potekstė yra ta, kad iš esmės šis bailumo pavidalo trūkumas nėra tavyje (tavo tikrojoje Ašyje). Tai yra atsitiktinis, ne nuolatinis trūkumas.
Žodžio 'samupasthitam' (atsirado, apėmė) potekstė yra ta, kad šis bailumas ne tik kilo tavo mintyse ir žodžiuose; bet jis taip pat įsiskverbė į tavo veiksmus. Jis visiškai apėmė tave, dėl ko tu padėjai savo lanką ir strėles ir atsisėdai vežimo viduryje.
'Anāryajuṣṭam' (Komentaras p. 38.2) – Jausmai, kylantys išmintingiems, kilmingiems žmonėms, yra tik jų pačių gerovės siekiui. Todėl antroje šloko dalyje Viešpats pirmiausia vartoja šį terminą, sakydamas, kad tavyje kilęs bailumas nėra priimtinas kilmingiems žmonėms. Priežastis ta, kad šiame tavo bailume visiškai nėra apsvarstymo dėl savo pačio gerovės. Kilmingi žmonės, trokštantys gerovės, savo gerovę laiko tikslu tiek veiksme, tiek atsisakyme. Bailumas prieš jų pareigą jiems nekyla. Kokia pareiga jiems ateina pagal aplinkybes, tą jie atlieka iki galo ir su entuziazmu bei atkaklumu gerovės siekiui. Jie netampa bailiais kaip tu ir nenutolia nuo karo ar bet kokios kitos privalomos pareigos. Todėl atsitraukimas nuo pareigos, kuri atėjo karo pavidalu, nėra naudingas tavo gerovei.
'Asvargyam' – Net jei gerovės klausimas nėra atsižvelgiamas ir žvelgiama iš pasaulietinės perspektyvos, dangus laikomas aukščiausiu pasiekimu pasaulyje. Bet šis tavo bailumas taip pat neveda į dangų, tai yra, bailiai atsitraukusio nuo karo rezultatas negali būti dangaus pasiekimas.
'Akīrtikaram' – Net jei tikslas nėra dangaus pasiekimas, geru laikomas žmogus atlieka tik tą darbą, kuris atneša šlovę pasaulyje. Bet šis tavo bailumas taip pat nesuteikia šlovės (garsumo) šiame pasaulyje; priešingai, jis atneša gėdą. Todėl bailumo atsiradimas tavyje yra visiškai netinkamas.
Čia, pateikdamas seką 'anāryajuṣṭam, asvargyam, and akīrtikaram', Viešpats nurodė tris žmonių tipus: (1) Tie, kurie yra mąstantys žmonės, trokšta tik savo gerovės. Jų tikslas, jų siekinys yra vien tik gerovė. (2) Tie, kurie yra dori žmonės, trokšta dangaus pasiekimo teisingais darbais. Jie dangų laiko vieninteliu aukščiausiuoju gėriu ir jo pasiekimą laiko savo tikslu. (3) Tie, kurie yra paprasti žmonės, gerbia vien tik pasaulį. Todėl jie trokšta savo šlovės pasaulyje ir tą šlovę laiko savo tikslu.
Pateikdamas šiuos tris terminus, Viešpats įspėja Arjuną, kad šis tavo nusistatymas nekovoti nėra naudingas nei mąstančių ir dorų žmonių tikslams – gerovei ir dangui – pasiekti, nei paprastų žmonių tikslui – šlovei – pasiekti. Todėl dėl apakimo tavo nusistatymas nekovoti yra pats žemiausias, kuris sukels tavo žlugimą, nuves tave į pragarus ir atneš tau gėdą.
**Jungtis** – Po to, kai bailumas jau kilo, ką daryti toliau? Norėdamas išsklaidyti šią abejonę, Viešpats sako –
★🔗
