**2.24 eilutė:** Ši Savastis negali būti perkerta, negali būti sudeginta, negali būti sušlapinta ir negali būti išdžiovinta. Ji yra amžina, visur esanti, nepajudinama, pastovi savo prigimtyje ir be pradžios.
**Komentaras:** [Ši eilutė paaiškina, kodėl ginklai ir pan. negali sukelti jokių pokyčių šioje Savastyje.]
**„Achchhedyo'yam“** – Ginklai negali perkirsti šios Savasties. Tai nereiškia, kad ginklų nėra arba kad naudotojas yra nemokšlus. Veikiau, pjovimo veiksmas net negali įsiskverbti į Savastį; ji tiesiog nėra pajėgi būti perkerta. Be ginklų, ši Savastis negali būti perkerta mantromis, prakeikimais ir pan. Pavyzdžiui, dėl nesugebėjimo atsakyti į Yajnavalkos klausimus, Šakaljos galva nukrito dėl jo prakeiksmo (Brihadaranjaka Upanišada). Taigi, nors kūnas gali būti perkirstas mantromis ar žodžiu, Savastis yra visiškai neperkertama.
**„Adāhyo'yam“** – Ši Savastis yra nedeganti, nes ji net neturi sugebėjimo degti. Be ugnies, ši Savastis negali būti sudeginta mantromis, prakeikimais ir pan. Pavyzdžiui, Damajanti prakeiksmo dėka medžiotojas sudegė iki pelenų be ugnies. Taigi, tik tai, kas gali degti, gali būti sudeginta ugnimi, prakeikimais ir pan. Degimo veiksmas net negali įsiskverbti į šią Savastį.
**„Akledyaḥ“** – Ši Savastis nėra pajėgi būti sušlapinta; tai reiškia, ji neturi sugebėjimo sušlapti. Jos negali sušlapinti vanduo, nei mantromis, prakeikimais, žolėmis ir pan. Pasakojama, pavyzdžiui, kad akmenys sušlampa dėl Malakoš ragos giedojimo, arba kad Čandrakantos brangakmenį sušlapina mėnulio žvilgsnis. Tačiau ši Savastis nėra objektas, kurį galėtų sušlapinti ragos, melodijos ir pan.
**„Aśhoṣhyaḥ“** – Ši Savastis yra neišdžiovinama. Ji nėra toks daiktas, kurį galėtų išdžiovinti vėjas, nes džiovinimo veiksmas negali į ją įsiskverbti. Jos negali išdžiovinti vėjas, nei mantros, prakeikimai, žolės ir pan. Kaip šventasis Agastija išdžiovino vandenyną, taip niekas savo galia negali išdžiovinti šios Savasties.
**„Eva cha“** – Ardžuna liūdėjo remdamasis galimybe, kad ji gali būti sunaikinta. Todėl, nurodęs, kad Savastis yra neperkertama, nedeganti, nešlampinama ir neišdžiovinama, Viešpats pabrėžtinai prideda žodžius **„eva cha“** (iš tiesų, ir), kad pabrėžtų, jog ši Savastis yra būtent tokia. Jokie veiksmai negali į ją įsiskverbti. Vadinasi, ši Savastis visiškai nėra tinkamas objektas liūdesiui.
**„Nityaḥ“** – Ši Savastis yra amžina, visada esanti. Tai nėra taip, kad ji kažkada neegzistavo ir kitą kartą nebegzistuos; veikiau, ji išlieka visiškai ta pati visais laikais, nuolat.
**„Sarvagataḥ“** – Kadangi ši Savastis išlieka visiškai ta pati visais laikais, galima pagalvoti, kad ji turi būti kažkurioje vietoje. Atsakant sakoma, kad ši Savastis yra vienodai esanti visuose pasireiškiančiuose esybiuose, objektuose, kūnuose ir pan.
**„Achalaḥ“** – Kadangi ji yra visur esanti, galima pagalvoti, kad ji irgi turi kažkur judėti. Tam sakoma, kad ši Savastis yra nepajudinama, tai reiškia, kad ji neturi jokios veiklos čia ateiti ar ten eiti bet kuriuo metu.
**„Sthāṇuḥ“** – Tiesa, ji yra nepajudinama ir niekur neina. Bet galima pagalvoti, kad ji vis tiek turi patirti virpesius. Kaip medis stovi vienoje vietoje, niekur neina, tačiau ten būdamas jis siūbuoja, taip ir ši Savastis turi turėti judėjimo veiklą. Atsakant sakoma, kad ši Savastis yra **„Sthāṇu“** – pastovi, tai reiškia, kad ji neturi jokios judėjimo veiklos.
**„Sanātanaḥ“** – Tiesa, ši Savastis yra nepajudinama ir pastovi. Bet galima pagalvoti, kad ji turėjo gimti tam tikru momentu. Tam sakoma, kad ji yra **„Sanātana“** – be pradžios, visada esanti. Negali būti, kad buvo laikas, kai jos nebuvo.
**Ypatingas aspektas:**
Šis pasaulis yra negalimas, neišliekantis pastovus net akimirkai. Žodžio **„Nityaḥ“** ketinimas yra atkreipti dėmesį į tą Savastį, kuri yra amžina, kurioje net menkiausias pokytis niekada neįvyksta.
Viskas, kas suvokiama matomame, girdimame, skaitomame ir suprantamame reiškinių pasaulyje – žodžio **„Sarvagataḥ“** ketinimas yra atkreipti dėmesį į tą esmę, kuri yra visiška ir visur esanti jo viduje.
Visi objektai, būtybės, substancijos ir pan. visame pasaulyje yra judėjime. Žodžio **„Achalaḥ“** ketinimas yra atkreipti dėmesį į tą principą, kuris savo pačia prigimtimi niekada nėra pajudinamas (sutrikdytas) visuose tuose judančiuose objektuose, būtybėse ir substancijose.
Prakritės ir jos padarinių pasaulyje veikla ir pokyčiai įvyksta kiekvieną akimirką. Žodžio **„Sthāṇuḥ“** ketinimas yra atkreipti dėmesį į tą principą šiame kintančiame pasaulyje, kuris yra veiklos neturintis, pokyčių neturintis ir nuolatinės prigimties.
Tik reiškiniai objektai yra gimimo ir naikinimo dalykai; jų nebuvo anksčiau ir jie nebeliks vėliau. Žodžio **„Sanātanaḥ“** ketinimas yra atkreipti dėmesį į tą principą (Savastį), kuris nei gimsta, nei sunaikinamas, kuris egzistavo anksčiau ir liks amžinai po to.
Visų penkių būdvardžių prasmė yra ta, kad net tapatintis su kūnu ir pasauliu, ir net kai skirtumas tarp kūno ir Savasties nepatiriamas, Savastis išlieka amžinai vienoda ir vienos esmės.
★🔗
