**2.31** Atsižvelgdamas į savo pareigą (kšatrijos pareigą), tu neturėtum svyruoti; nes kšatrijai nėra nieko labiau palankaus už teisingą karą.
**Komentaras:**
[Pirmuose dviejuose šlokuose aprašomi karo veiksmų privalumai.] „Atsižvelgdamas į savo pareigą, tu neturėtum svyruoti“ – Šis „aš“ yra Aukščiausiojo Viešpaties dalelė. Kai ji save tapatina su kūnu, tuomet pareiga, priklausanti tam, ką ji laiko „savimi“, vadinama „svadharma“ (savo pareiga). Pavyzdžiui, jei kas nors save laiko braminu, kšatrija, vaišija ar šudra, tuomet atlikti jam būdingas varnos pareigas yra jo svadharma. Jei kas nors save laiko mokytoju ar tarnu, tuomet atlikti mokytojo ar tarno pareigas yra jo svadharma. Jei kas nors save laiko kažkieno tėvu ar kažkieno sūnumi, tuomet atlikti pareigas, kurias reikia daryti sūnui ar tėvui, yra jo svadharma.
Čia kšatrijos, kaip pareigos atlikėjo, veiksmas yra nurodomas vardu „dharma“ (žr. pastabą p. 71.2). Konkretus kšatrijos, kaip pareigos atlikėjo, veiksmas yra nesitraukti nuo karo. Ardžuna yra kšatrija; todėl kovoti karą yra jo svadharma. Taigi Viešpats sako, kad net jei žiūrima iš svadharmos perspektyvos, pagal kšatrijos pareigą, kova yra tavo pareiga. Tu niekada neturėtum nusigręžti nuo savo pareigos.
„Kšatrijai nėra didesnio gėrio už teisingą karą“ – Kšatrijai nėra kito pranašesnio veiksmo, pranalesnio už teisingą karą, tai yra, kšatrijai specifinis darbas yra kšatrijos pareigų atlikimas (Gita 18.43). [Panašiai ir braminui, vaišijai bei šudrai nėra kito pranašaus veiksmo, tik atlikti jiems būdingas pareigas.]
Septintame šlokoje Ardžuna buvo maldavęs: „Pasakyk man kategoriškai, kas yra man geriausia“. Atsakydamas į tai, Viešpats sako, kad gėris (palankumas) ateis tik laikantis savo dharmos. Atsisakyti savo dharmos iš bet kurios perspektyvos nėra palanku. Todėl tu neturėtum nusigręžti nuo savo pareigos, kuri yra šio karo pavidalu.
★🔗
