Tas griaunantis garsas, aidėdamas danguje ir žemėje, perplėšė Dhritaraštros sūnų širdis.

1.19 Tas griausmingas garsas sudaužė Dhritaraštros šalininkų širdis, priversdamas drebėti dangų ir žemę. Žodžių reikšmės: Sah reiškia „tas“, Ghosha yra „triukšmas“, Dhritarashtranam – „Dhritaraštros šalininkai“, Hridayani – „širdys“, Vyadarayat reiškia „sudaužė“, Nabhah yra „dangus“, Cha – „ir“, Prithivim – „žemė“, Eva – „taip pat“, Tumulah – „griausmingas“, o Abhyanunadayan reiškia „skambantis“.

1.19. Tas milžiniškas Pāṇḍavų kariuomenės kriauklų garsas, skambėjęs per dangų ir žemę, perdūrė Duryodhanos ir jo bendrininkų širdis, kurie neteisingai užgrobė karalystę. Komentaras: Pāṇḍavų kariuomenės kriauklų garsas buvo toks galingas, gilus, aukštas ir siaubingas, kad erdvė tarp žemės ir dangaus juo atgarsėjo. Tas garsas perdūrė tų, kurie neteisingai užgrobė karalystę, ir karalių, kurie stovėjo jų palaikymui, širdis. Prasmė ta, kad skausmas, kurį jų širdims pridarė kriauklų garsas, buvo panašus į ginklo sukeliamą skausmą. Tas kriauklų garsas susilpnino Kauravių kariuomenės širdyse kovos entuziazmą ir jėgą, sukeldamas jų širdyse baimę prieš Pāṇḍavų kariuomenę. Sañjaya šiuos dalykus pasakoja Dhṛtarāṣṭrai. Neatrodo padoru ar pagrįsta, kad Sañjaya prieš Dhṛtarāṣṭrą sakytų: „Dhṛtarāṣṭros sūnų ar giminaičių širdys buvo perdurtos“. Todėl vietoj „Dhārtarāṣṭrų“ jis turėjo pasakyti „tavų sūnų ar giminaičių“ (tāvakīnām), nes tik tai yra padoru. Iš šios perspektyvos pagrįsta ir padoru čia žodžio „Dhārtarāṣṭrāṇām“ reikšmę suprasti kaip „tų, kurie neteisingai laikėsi karalystės“. Ši reikšmė atrodo pagrįsta ir iš požiūrio, kad jų širdys buvo perdurtos būtent todėl, kad jie palaikė neteisybės pusę. Čia kyla abejonė: Vienuolikos akšauhinių Kauravių kariuomenės kriauklų ir kitų instrumentų garsas niekaip nepaveikė Pāṇḍavų kariuomenės, tačiau kai suskambo septynių akšauhinių Pāṇḍavų kariuomenės kriauklos, kodėl Kauravių kariuomenės širdis perdūrė jų garsas? Išaiškinimas toks: Tų, kuriuose nėra nedorybės, nuodėmės ar neteisybės – t.y., tų, kurie teisingai atlieka savo pareigą – širdys yra stiprios; jų širdyse nėra baimės. Teisybės pusėje buvimas suteikia jiems entuziazmo ir narsos. Pāṇḍavai teisingai valdė net prieš tremties laikotarpį, o po tremties jie teisingai, pagal susitarimo sąlygas, reikalavo savo karalystės iš Kauravių. Todėl jų širdyse nebuvo baimės, o veikiau – entuziazmo ir narsos. Prasmė ta, kad Pāṇḍavų pusė buvo darmos pusė. Dėl šios priežasties vienuolikos akšauhinių Kauravių kariuomenės instrumentų garsas nepaveikė Pāṇḍavų kariuomenės. Tačiau tų, kurie daro nedorybes, nuodėmes, neteisybes ir pan., širdys yra natūraliai silpnos. Nebaimingumas ir abejonių nebuvimas neišlieka jų širdyse. Jų pačių padaryta nuodėmė ir neteisybė pati silpnina jų širdis. Nedorybė suėda nedorėlį. Duryodhana ir kiti daug kartų neteisingai bandė nužudyti Pāṇḍavus. Jie klastingai ir neteisingai užgrobė Pāṇḍavų karalystę ir sukėlė jiems didelių kančių. Dėl šios priežasties jų širdys tapo silpnos ir trapios. Prasmė ta, kad Kauravių pusė buvo adarmos pusė. Todėl septynių akšauhinių Pāṇḍavų kariuomenės kriauklų garsas perdūrė jų širdis, sukeliantis jiems intensyvų skausmą. Iš šio konteksto sādhaka turėtų būti įspėtas, kad per savo kūną, kalbą ir protą jis niekada neturėtų imtis jokio veiksmo, susijusio su neteisybe ir nedorybe. Nedorybe ir neteisybe prisotintas elgesys padaro žmogaus širdį silpną ir trapią. Jo širdyje kyla baimė. Pavyzdžiui, trys pasauliai bijojo Lankos valdovo Rāvaṇos. Tačiau tas pats Rāvaṇa, vykdydamas Sītos pagrobimą, iš baimės žiūri čia ir ten. Todėl sādhaka niekada neturėtų imtis veiksmų, susijusių su neteisybe ir nedorybe. **Sąsaja:** Pirmame šlokoje Dhṛtarāṣṭra paklausė apie savo pačio sūnus ir Pāṇḍu sūnus. Sañjaya atsakė į tai nuo antrojo šlokos iki šio devynioliktojo šlokos. Dabar, nuo kito šlokos, Sañjaya pradeda Bhagavadgītės apreiškimo kontekstą.