O Krišna, pastatyk mano vežimą tarp abiejų kariuomenių, kad galėčiau apžiūrėti čia stovinčius, kovoti trokštančius žmones, ir sužinoti, su kuo turiu kovoti šiame mūšyje.

1.22 Ardžuna tarė: „O Krišna, pastatyk mano vežimą tarp dviejų kariuomenių, kad galėčiau apžvelgti tuos, kurie čia stovi trokšdami kovos, ir sužinočiau, su kuo turiu kovoti šio mūšio pradžioje.“ Žodžių reikšmės: सेनयोः (kariuomenių), उभयोः (abiejų), मध्ये (viduryje), रथम् (vežimas), स्थापय (pastatyk), मे (mano), अच्युत (O Ačjuta, Nekeičiamasis), यावत् (kol), एतान् (šiuos), निरीक्षे (stebiu), अहम् (aš), योद्धुकामान् (trokštantys kovos), अवस्थितान् (stovintys), कैः (su kuo), मया (manęs), सह (kartu su), योद्धव्यम् (reikia kovoti), अस्मिन् (šiame), रणसमुद्यमे (mūšio pradžioje).

1.22. Paaiškinimas – „Ačjuta, pastatyk mano kovos vežimą tarp abiejų kariuomenių“ – Abi kariuomenės stovėjo viena priešais kitą, pasiruošusios kautynėms. Tarp jų buvo toks atstumas, kad viena kariuomenė galėtų šaudyti strėlėmis ir t. t. į kitą. Vidurio erdvė tarp tų dviejų kariuomenių buvo centrinė dviem prasmėmis: (1) plotį, kuriuo kariuomenės buvo išsirikiavusios, centrinis taškas, ir (2) pusiaukelė tarp abiejų kariuomenių, iš kurios Kauraujų kariuomenė stovėjo tokiu pat atstumu kaip ir Pandavų kariuomenė. Ardžuna prašo Viešpaties pastatyti vežimą toje vidurinėje erdvėje, kad būtų galima lengvai apžvelgti abi kariuomenes. Frazė „tarp abiejų kariuomenių“ Gitoje sutinkama tris kartus: čia (1.21), šio paties skyriaus dvidešimt ketvirtame šlokoje ir antrojo skyriaus dešimtame šlokoje. Tai, kad ji pasikartoja tris kartus, turi reikšmę: pirma, Ardžuna, kupinas narsos, įsako pastatyti savo vežimą tarp abiejų kariuomenių (1.21). Tada Viešpats pastato vežimą tarp abiejų kariuomenių ir sako jam žiūrėti į Kuravus (1.24). Ir galiausiai, būtent tarp abiejų kariuomenių Viešpats perteikia didingąsias Gitos mokymas sielvartaujančiam Ardžunai (2.10). Taigi, iš pradžių Ardžuno širdyje buvo narsa; paskui, pamatęs savo giminaičius, jis dėl prisirišimo prie jų atsisakė kovoti; o pabaigoje jis iš Viešpaties gavo aukščiausiuosius Gitos mokymus, kurie pašalino jo klaidą. Tai reiškia, kad kur bebūtų žmogus ir kokios bebūtų aplinkybės, likdamas būtent ten, jis gali tinkamai panaudoti esamą padėtį, tapti be troškimų ir pasiekti Aukščiausiąjį Viešpatį. Nes Viešpats visada vienodai yra visose aplinkybėse. „...kad galėčiau apžvelgti tuos, kurie čia atvyko... šiame karo siekyje“ – Kaip ilgai vežimas turėtų stovėti tarp abiejų kariuomenių? Ardžuna sako: „Laikyk vežimą ten stovint, kol aš pamatysiu visus tuos karalius, kurie atvyko su savo kariuomenėmis, trokšdami karo ir stovintys Kauraujų kariuomenėje. Šiame karo siekyje, su kuo aš turiu kovoti? Tarp jų, kas yra man lygūs jėga? Kas yra silpnesni? Ir kas yra stipresni? Leisk man juos visus pamatyti.“ Čia žodžiu „trokšdami karo“ Ardžuna sako: „Mes svarstėme taiką, bet jie nepriėmė taikos pasiūlymo, nes jų širdyse glūdi didesnis karo troškimas. Todėl leisk man juos pamatyti – su kokiais jėgos ištekliais jie puoselėja norą kovoti?“