Iš tiesų, gimusiajam mirtis yra neišvengiama, o mirusiajam gimimas yra neišvengiamas; todėl dėl šio neišvengiamo dalyko tu neturėtum liūdėti.

【Žodžių reikšmės】 जातस्य (Jatasya) - gimusiojo, हि (Hi) - nes, ध्रुवः (Dhruvah) - tikra, मृत्युः (Mrityuh) - mirtis, ध्रुवम् (Dhruvam) - tikra, जन्म (Janma) - gimimas, मृतस्य (Mritasya) - mirusiojo, च (Cha) - ir, तस्मात् (Tasmat) - todėl, अपरिहार्ये (Apariharye) - neišvengiama, अर्थे (Arthe) - šiuo klausimu, न (Na) - ne, त्वम् (Tvam) - tu, शोचितुम् (Shochitum) - liūdėti, अर्हसि (Arhasi) - turėtum. 【Komentaras】 Gimimas yra tikras tam, kas mirė, o mirtis yra tikra tam, kas gimė. Gimimas ir mirtis yra neabejotinai neišvengiami. Todėl neturėtum liūdėti dėl neišvengiamo dalyko.

**Vertimas:** Gimusiam mirtis neišvengiama, o mirusiam gimimas neišvengiamas. Todėl dėl šito neišvengiamo dalyko neturėtum liūdėti. **Komentaras:** „Gimusiam mirtis neišvengiama, o mirusiam gimimas neišvengiamas.“ Remiantis ankstesniu šloka, net jei ir laikoma, kad įkūnytoji būtybė amžinai yra pavaldi gimimui ir mirčiai, tai vis tiek negali būti liūdesio priežastis. Priežastis ta, kad kas gimęs, tas tikrai mirs, o kas miręs, tas tikrai vėl gims. „Todėl dėl šito neišvengiamo dalyko neturėtum liūdėti.“ Taigi, niekas negali atsukti šio gimimo ir mirties srauto; nes tame niekas neturi net menkiausios galios. Šis gimimo ir mirties srautas vyksta nuo neatmenamų laikų ir tęsis amžinai. Iš šios perspektyvos tau netinkama liūdėti. Šie Dritaraštros sūnūs yra gimę, todėl jie tikrai mirs. Tu neturi jokių priemonių, kuriomis galėtum juos išgelbėti. Tie, kurie miršta, tikrai vėl gims. To tu taip pat negali sustabdyti. Tada dėl ko čia liūdėti? Liūdėk tik dėl to, kas neturėtų įvykti. Kas neturėtų įvykti, tas neįvyksta; o kas lemta, tas įvyksta. Pavyzdžiui, visi žino, kad jei saulė patekėjo, ji tikrai nusileis; o jei nusileido, ji tikrai vėl pateks. Todėl žmonės neskauda širdis ir nesijaudina, kai saulė nusileidžia. Taip pat, o Ardžuna! Jei tu tiki, kad šios būtybės, kaip Bišma ir Drona, mirs kartu su kūnu, tai jos ir gims kartu su kūnu. Vadinasi, ir iš šio požiūrio, negali būti jokio liūdesio. Tai, ką Viešpats nurodė šiose dviejose šlokose (26 ir 27), nėra Jo tikroji doktrina. Todėl, vartodamas žodį „atha ca“ (bet jei), Viešpats pateikia kitą požiūrį (tų, kurie laiko kūną ir įkūnytąjį esant vienu), sakydamas, kad tokia doktrina iš tikrųjų neegzistuoja, bet net jei ir manytum, kad taip yra, vis tiek netinkama liūdėti. Šių dviejų šlokų esmė tokia: visi pasaulio dalykai, būdami nuolatos veikiami pokyčių, nuolatos atsisako vienos formos ir įgauna kitą. Šiame procese ankstesnės formos atsisakymas yra mirtis, o naujos formos įgijimas yra gimimas. Taigi, kas gimęs, tas miršta; o kas miręs, tas vėl gimsta – šis srautas amžinai tęsiasi. Ir iš šios perspektyvos, kam liūdėti? **Sąsaja:** Pateikęs alternatyvų požiūrį ankstesnėse dviejose šlokose, Viešpats dabar, sekančioje šlokoje, kalba iš visiškai įprasto požiūrio.