Šventasis Viešpats tarė: O be nuodėmės! Šiame pasaulyje yra dviejų rūšių pakantumas, kaip aš anksčiau sakiau – per Džnanos Jogą Sánkhjams ir per Karmos Jogą Joginams.

**Šventasis Viešpats tarė:** O be nuodėmės Arjuna, šiame žmonių pasaulyje Aš jau prieš tai paskelbiau dvilypį kelią. Tarp jų, išmintingųjų (Sankhyų) tvirtumas yra per Pažinimo Jogą (Džnianajogą), o jogų (Joginų) tvirtumas yra per Veiksmų Jogą (Karmajogą). **Komentaras:** [Arjuna nenorėjo kovoti, todėl žodį „Buddhi“ (intelektas), rodantį pusiausvyrą, jis suprato kaip „Džnana“ (žinojimą). Tačiau Viešpats anksčiau buvo apibūdinęs pusiausvyrą žodžiais „Buddhi“ ir „Buddhijoga“ (2.39, 49 ir kt.). Todėl ir čia Viešpats apibūdina pusiausvyrą, pasiekiamą tiek per Džnianajogą, tiek per Karmajogą.] „Anagha“ (be nuodėmės) – Jau vien tai, kad Arjuna klausia apie savo pačią aukščiausią gerovę, yra jo bekaltybė; nes kai ieškotojas turi stiprų troškimą savo pačios gerovei, jo nuodėmės sunaikinamos. „Šiame pasaulyje, dvilypis kelias yra paskelbtas Mano prieš tai“ – Čia žodis „pasaulis“ turėtų būti suprantamas kaip žmogaus kūnas; nes tiek vienos, tiek kitos dvasinės praktikos atlikimo tinkamumas, arba ieškotojo būti tinkamumas, egzistuoja tik žmogaus kūne. „Ništha“ (tvirtumas/kelias) – tai reiškia įsitvirtinimą pusiausvyroje, kuri yra viena, bet gali būti pasiekta dviem būdais – per Džnianajogą ir per Karmajogą. Norėdamas atskirti šias dvi Jogas, Viešpats trisdešimt devintojoje antrojo skyriaus eilutėje pasakė, kad ši pusiausvyriška buddhi buvo paaiškinta Sankhja jogos (nuo vienuoliktos iki trisdešimtos eilutės) kontekste, o dabar išgirskite apie ją Karmajogos (nuo trisdešimt devintos iki penkiasdešimt trečios eilutės) kontekste – „Tai tau buvo perduota iš Sankhjos požiūrio; dabar išgirsk tai iš Jogos požiūrio“. Žodis „Pura“ (prieš tai) gali reikšti „nuo neatmenamų laikų“ arba „prieš akimirką“. Čia šio žodžio reikšmė yra „prieš akimirką“, t.y., ankstesniame skyriuje, dėl kurio Arjuna turi abejonių. Nors abu keliai buvo atskirai nurodyti ankstesniame skyriuje, vis dėlto, nei viename kelyje nebuvo nurodyta veiksmų atsisakymo. Gili čia esanti mintis yra ta, kad Viešpats nurodė du kelius – Sankhja ništhą (Džnianajogą) ir Joga ništhą (Karmajogą). Kaip pasaulyje yra dviejų tipų keliai – „Šiame pasaulyje, dvilypis kelias“, taip pat yra dviejų tipų būtybės pasaulyje – „Šios dvi būtybės pasaulyje“ (Gita 15.16). Tos yra – Kšara (mirštamasis pasaulis) ir Akšara (nemirtingoji Savastis). Išlikti pusiausviram sėkmėje ir nesėkmėje, pasiekime ir nepasiekime, susijusiuose su Kšara, yra „Karmajoga“, o nusigręžti nuo Kšaros ir pasilikti Akšaroje yra „Džnianajoga“. Tačiau, pranašesnė už tiek Kšarą, tiek Akšarą yra kita Puruša, kuri vadinama Paramatma – „Bet skiriasi Aukščiausiasis Puruša, vadinamas Aukščiausiąja Savimi“ (15.17). Ta Paramatma yra transcendentinė Kšarai ir pranašesnė už Akšarą; todėl šventraščiuose ir Vedose Ji yra garsi kaip „Purušottama“ (15.18). Visiškai atsiduoti tokiai Paramatmai visa savo būtimi yra „Bhagavan ništha“ (Bhakti joga). Taigi, vyraujant Kšarai, vyksta Karmajoga; vyraujant Akšarai, vyksta Džnianajoga; o vyraujant Paramatmai, vyksta Bhaktijoga. Sankhja ništha ir Joga ništha – šie du yra keliai, priklausantys pačiems ieškotojams; bet Bhagavan ništha nėra ieškotojo pačio kelias. Priežastis ta, kad Sankhja ništhoje ir Joga ništhoje ieškotojas turi patyrimą, kad „aš esu“ ir „pasaulis egzistuoja“; todėl Džnianajogis, nutraukdamas ryšį su pasauliu, pasilieka savo pačioje Savastyje, o Karmajogis, įtraukdamas pasaulio objektus (kūną ir kt.) tarnauti pačiam pasauliui, nutraukia ryšį su pasauliu. Tačiau Bhagavan ništhoje ieškotojas iš pradžių neturi patyrimo, kad „Dievas egzistuoja“, bet jis turi tikėjimą, kad egzistuoja Realybė (Dievas), skirtinga tiek nuo Savasties, tiek nuo pasaulio. Todėl, su tikėjimu ir įsitikinimu, priimdamas Dievą, jis atsiduoda Dievui. Taigi, Sankhja ništhoje ir Joga ništhoje pirminis yra „žinojimas“ (įžvalga), o Bhagavan ništhoje pirminis yra „tikėjimas“ (tikėjimo-įsitikinimas). Tarp žinojimo ir tikėjimo nėra skirtumo. Kaip „žinojimas“ yra laisvas nuo abejonių (tvirtas), taip ir „tikėjimas“ yra laisvas nuo abejonių. Dalyke, kuris yra tikimas, nebelieka galimybės svarstymui. Pavyzdžiui, „Tokia ir tokia yra mano motina“ – tai yra tiesiog tikima, tačiau šiame tikėjime niekada nėra jokių abejonių, niekada jokio smalsumo, niekada jokio poreikio svarstyti. Todėl Gitoje, Bhaktijogos skyriuje, kur atėjo žinojimo dalykas, jis turėtų būti suprantamas tik kaip tikėjimas. Panašiai, Džnianajogos ir Karmajogos skyriuose, kur atėjo tikėjimo dalykas, jis turėtų būti suprantamas tik kaip žinojimas. Sankhja ništha ir Joga ništha yra priemonės ir tikslai ir priklauso nuo ieškotojo, bet Bhagavan ništha nėra priemonė ir tikslas. Bhagavan ništhoje ieškotojas priklauso nuo Dievo ir Jo malonės. Bhagavan ništhos aprašymas randamas įvairiose Gitos vietose; pavyzdžiui – šiame pačiame skyriuje, aprašius du kelius, tada trisdešimtoje eilutėje atsidavimas aprašomas žodžiais „visus veiksmus atiduodant Man“; penktajame skyriuje taip pat, aprašius du kelius, dešimtoje eilutėje atsidavimas aprašomas žodžiais „veiksmus aukojant Brahmanui“ ir pabaigoje – „Tas, kuris yra visų aukojimų ir asketizmo vartotojas...“ ir kt. „...Sankhyų per Džnianajogą“ – Suprasti, kad visos iš Prakriti gimusios savybės yra tiesiog sąveikaujančios tarp savybių, visi veiksmai vyksta tarp savybių ir pojūčių (Gita 3.28), ir kad „aš neturiu su jais jokio ryšio“, ir taip visiškai atsisakyti veikėjo ego visuose veiksmuose – tai yra „Džnianajoga“. Pačioje Gitos mokymų pradžioje, aprašydamas Sankhja jogą (Džnianajogą), Viešpats išanalizavo mirštamąjį kūną ir nemirtingąjį kūno gyventoją, kuris (Gitoje 2.16) taip pat vadinamas Asat ir Sat. „...Jogų per Karmajogą“ – Atlikti bet kokį šventraščiuose nurodytą pareigos veiksmą, kuris pasirodo pagal savo varną, ašramą, prigimtį ir aplinkybes, visiškai atsisakius troškimo, savininkystės ir prisirišimo (prie to veiksmo ir jo vaisiaus), ir išlikti pusiausviram veiksmo sėkmėje ir nesėkmėje – tai yra „Karmajoga“. Viešpats aprašė Karmajogą iš esmės keturiasdešimt septintoje ir keturiasdešimt aštuntoje antrojo skyriaus eilutėse. Tarp jų, keturiasdešimt septintoje eilutėje nurodytas Karmajogos principas, o keturiasdešimt aštuntoje eilutėje nurodytas Karmajogos įgyvendinimo būdas.